Slava Ukraine !
Susitikti su nuoširdžiais ir cikrais dzūkais iš Alytaus yra visuomet gera, nes pabendravus su jais išvažiuoji su pozityvia nuotaika, optimizmu ir tikėjimu, kad viskas bus gerai .
Su Alytaus miesto žmonėmis mane ir Anapilin išėjusį mano tėtį partizaną Juozą Jakavonį-Tigrą siejo ypatingas ryšys. Jis buvo išrinktas Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos garbės piliečiu, buvo nuoširdžiai kviečiamas ir su dideliu entuziazmu lankydavosi čia įvairių valstybinių švenčių progomis. Taip vadinamas Alytaus miesto ,,Dzūkų pulkucis“ kiekvienais metais liepos 10 d. atvažiuodavo į Kasčiūnus pasveikinti Juozo Jakavonio-Tigro su gimtadieniu. Tėčio jie nepamiršo ¬ aplanko jo kapą per gimtadienį ir mirties metinių dieną.
Todėl man ypatingai svarbu ir jautru buvo alytiškiams parodyti Valdo Babaliausko dokumentinį filmą ,,Juozas Jakavonis-Tigras“. Filme pasakojama skaudi istorija ne tik apie tėtį, jo vadus Adolfą Ramanauską-Vanagą ir Juozą Vitkų-Kazimieraitį, apie Dzūkijoje vykusias laisvės kovas bei kovotojus aktuali ir alytiškiams, kurių artimieji taip pat dalyvavo šiose kovose už Lietuvos laisvę.
Filmą Alytaus kino teatre ir šaulių namuose žiūrėję alytiškiai dėkojo ir sakė, jog jame matyti kadrai ir papasakotos istorijos sujaudino, o kai kuriuos net ir sugraudino. Ne vienas tvirtino, kad šį filmą turėtų pamatyti kuo daugiau jaunų žmonių, kad labiau suprastų, kokią didelę auką partizanai paaukojo dėl mūsų visų laisvės.
Tremtinių bendruomenės nariams pasakiau džiugią žinią, kad Vyriausybė pateikė teigiamą išvadą dėl mano su kitais Seimo nariais pateiktoms Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo pataisoms. Jei jos bus priimtos, tremtinio statusą galės gauti maždaug 400 asmenų, gimusių iki 1964 metų gruodžio 31 dienos buvusių politinių kalinių ar tremtinių šeimose už Lietuvos ribų, jeigu bent vienas iš tėvų tuo metu buvo politinis kalinys ar tremtinys, kuriam pasibaigė įkalinimo ar tremties laikas, ir kuris iki vaiko gimimo nebuvo grįžęs nuolat gyventi į Lietuvą.
Angelė Jakavonytė
Partizano Juozo Jakavonio -Tigro dukra
Krašto apasaugos ministerija, Lietuvos gyventojų genicido ir rezistencijos tyrimo centras organizavo renginį skirtą:
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio LLKS Tarybos Deklaracijos paskelbimo 75-erių metų paminėjimo proga Minaičiuose. "Lietuvos partizanams atminti" Minaičių k., Radviliškio rajone 2024 m. vasario 15 d..
Renginyje parodą ,,Lietuvos partizanams atminti" pristatė Radistų asociacija
Paroda, skirta Sausio 13, Vasario 16, Kovo 11 paminėti, vyks iki balandzio mėn. Pėsčiųjų bulvare Šiauliuose, priešais amfiteatrą.
Organizuoja Radistų asociacija
PARODA
Edukacinę parodą, skirtą Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai paminėti, galima apžiūrėti bet kuriuo metu, adresu: Vilniaus g. 126, Šiauliai, pėsčiųjų bulvare prieš amfiteatrą. Paroda vyks nuo gegužės mėn.18 d.iki birželio mėn. 12d. Rengėjas: Radistų asociacija
Pagrindinė parodos rėmėja :
Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija
LR Seime Kovo 11-sios šventiniame posėdyje buvo paminėtos ir 105-sios Adolfo Ramanausko Vanago gimimo metinės . Minėjimas įvyko ir Alytuje jo vardo gimnazijoje. Įkeliu kelias nuorodas šia tema:
Kita:
Partizano dukra Auksė Ramanauskaite-Skokauskiene
Vasario 16-osios šventė truputį kitaip. Kartu su trumpabangininkais LY1MR, LY4MR, LY3SL dirbome trumposiomis radijo bangomis iš Dainavos apygardos partizanų bunkerio Punios Šile.
Operatoriai: Edmundas Čečėta, Rimas Mickonis, Ramūnas Majauskas.
Apie skulptūros ir skverelio Adolfui Ramanauskui-Vanagui atidarymo iškilmes ir ekspedicijas žiūrėkite čia Minint Adolfo Ramanausko-Vanago žūties metines, šeštadienį iškart po trafiko dirbome iš Merkinės kryžių kalnelio. Dažnis apie 3650, moduliacija SSB, operatoriai Rimas LY1MR ir Edmundas LY3EC .
Su 90-uoju Gimtadieniu gerb. Prezidente prof. Vytautai Landsbergi
Locator :KO24SI
Sekmadienį (2022-05-15 d.) Lietuvos radijo mėgėjai organizavo Ekspediciją „Lietuvos partizanų takais“ , Kalniškės Partizanų mūšio vietoje buvo dirbama 80 metrų ir 10 metrų diapazonuose SSB moduliacija.
Operatoriai Edmundas LY3EC ir Rimas LY1MR.
Mielieji, Po 1918-jų metų vasario 16-sios Tauta turėjo galimybę kurti savo gyvenimą Valstybės atkūrimo akto davasioje, kol istoriniai vėjai atnešė l -ją sovietinę okupaciją. Yra ir kita vasario 16-oji. Ji taip pat svarbi mūsų tautos istorijoe. 1949 -jų metų Vasario 16-ji yra Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos Deklaracijos paskelbimo diena. Abi šios istorinės dienos rodė tolimesnio mūsų gyvenimo kelio kryptį, kurios laikydamiesi ėjom į šias dienas. Sunkus tas kelias buvo, bet nepraradome troškimo ir vilties būti laisviem. 1949 m. vasario 16-ji - Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos Deklaracijos paskelbimo diena buvo gilios ll -os sovietinės okupacijos sąlygomis, todėl ilgai skendėjo visiškoje tyloje , visiškoje nežinomybėje. O tai buvo unikalus įvykis sovietų okupuotoje Lietuvoje. 1949 m. vasario 16d. Minaičiuose (Radviliškio raj.), partizanų vadai atstovaujantys visas, tuo metu Lietuvoje veikusias, 8-nias partizanų apygardas, susirinkę į savo suvažiavimą, pasirašė LLKS Tarybos Deklaraciją, ypatingos svarbos konstitucinio lygmens dokumentą. Deklaracija kartu su kitais suvažiavime priimtais dokumentais sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą, įteisino LLKS kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, o jos Tarybą – kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje. Minaičių memoriale Skulptoriaus J. Jagėlos sukurtame paminkle įamžinti visų aštuonių Deklaraciją pasirašiusių partizanų– Jono Žemaičio-Vytauto, Adolfo Ramanausko-Vanago, Leo-nardo Grigonio-Užpalio, Juozo Šibailos-Merainio, Vytauto Gužo-Kardo, Aleksandro Grybino-Fausto, Petro Bartkaus-Žadgailos ir Broniaus LiesioNakties – vardai. Nė vienas ir Deklaracijos signataras nesulaukė nepriklausomos Lietuvos. Visi jie žuvo. Nežinomomis užkasimo vietomis Lietuvoje liko per 20 tūkstančių užkastų nužudytų partizanų palaikų, o neretai jie liko gulėti žvirduobėse, raistuose, šuliniuose, po užstatytais pastatais. Didelė Laisvės kaina. Bet, Lietuva laisva! Partizanų laisvės kovos tikslas, siekis, svajonė išsipildė. Mokėkime saugoti ir branginti Laisvę. Prisiminkime: kova už Laisvę niekuomet nesibaigia. Linkiu gražių, prasmingų darbų Lietuvai, vilties ir tikėjimo rytdiena einant nesibaigiančiu Laisvės keliu.
Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė LLKS Tarybos 1949m. vasario 16-sios Deklaracijos signataro A.Ramanausko - Vanago dukra
Lietuvos Laisvės gynėjų diena
GRUODŽIO 15-oji - MERKINĖS MŪŠIO DIENA
Nuotraukoje:
2010m. gruodžio mėn. 15d. Minint A. Ramanausko-Vanago vadovaujamo Merkinės puolimo 65-ąsias metines, A.Ramanauskaitės Skokauskienės inciatyva pastatytas koplytstulpis. (koplyt. autorius A. Česnulis)
1945 metais gruodžio 15 dieną Merkinėje (Varėnos r.) įvyko viena didžiausių partizaninio karo puolamųjų operacijų, į istoriją įėjusi Merkinės mūšio vardu. Šiam mūšiui vadovavo Adolfas Ramanauskas-Vanagas, tuo metu ėjęs A. apygardos Merkio rinktinės vado pareigas. Jis paliko savo rankomis parašytus autentiškus liudijimus apie Merkinės mūšio priešistortiją, patį Merkinės mūšį, tuo metu jo vestame "Merkio Rinktinės štabo dienoraštyje", apie tai rašė ir rankraščiuose "Partizanų gretose..."
Laikas tolina buvusių istorinių įvykių datas ir prisiminimus. Pasakojimai einantys iš lūpų į lūpas dažnai virsta legendomis. Merkio Rinktinės štabo dienoraštis, neseniai jau išleistas atskira knyga, kurios sudarytojas yra istorikas Algis Kašėta, rankraščiai išleisti knygomis "Daugel krito sūnų", "Partizanų gretose" leidžia į Merkinės mūšio priešistoriją ir patį mūšį pažvelgti faktų kalba. Pasekime tų faktų eigą.
PIRMOJI VANAGO KELIONĖ Į MERKINĖS ŠILUS
„Širdį suspaudžia, kai ateinu čia. Kiek mano kovos draugų čia guli. Galėjau ir aš čia atsidurti, bet matyt taip jau Dievas surėdė, kad esu gyvas. Kaip gaila. kad dar nesurasti partizanų vado Juozo Vitkaus - Kazimieraičio palaikai. O kiek mes ieškojom su vyriausiuoju Kazimieraičio sūnumi Vytautu. Gaila, kad iš karto po nepriklausomybės nebuvo apklausti stribai, o jie tikrai žinojo“- liūdnai kalbėjo partizanas Tigras.
Merkinės kryžių kalnelis – didžiausias memorialas Lietuvos partizanams, žuvusiems už Lietuvos laisvę kovose su okupacine sovietų valdžia. 1945–1953 m. šioje vietoje buvo užkasami enkavedistų ir stribų nužudytų Dainavos krašto partizanų kūnai. Kiek jų buvo čia užkasta, nežinoma. Skaičiuojama iki 400 . Daugumos išniekinti kūnai buvo suguldyti mietelyje ant grindinio. Merkinės kryžių kalnelyje stovi kryžiai ne tik lietuviams, bet ir ukrainiečiui, vokiečiui, žuvusiems Lietuvos partizanų gretose. Pagrindinis Kryžių kalnelio darbų autorius ir organizatorius Juozas Kaupinis. Merkinės kryžių kalnelio akcentas – koplyčia pastatyta 1994 m. Vėliau koplyčios papėdėje ant granito plokščių buvo iškalta daugiau kaip 300 žuvusių partizanų pavardžių. Ant vienos iš plokščių prie Merkinės koplyčios iškalti Dainavos apygardos vado Liongino Baliukevičiaus-Dzūko žodžiai, paimti iš jo dienoraščio: "Ir kas gi mus nugalės, jei mes mirti nebijom, jeigu mes nugalėjome mirtį.”
Padėjome gėles ir uždegėme žvakutes prie koplytstulpio partizanų vadui Juozui Vitkui-Kazimieraičiui. Labai tikimės, kad sekančiais metais bus surasti Kazimieraičio palaikai ir jis bus tinkamai palaidotas.
Partizanas Juozas Jakavonis-Tigras uždegė žvakutę ir padėjo gėlę prie paminklo savo kovos draugui Dainavos apygardos Merkio rinktinės Merkio bataliono 2 būrio partizanų vadui Vincui Ivanauskui- Gegučiui. Gegutis buvo A. Ramausko -Vanago adjutantas. Vanagas labai gražiai aprašo apie Gegutį savo atsiminimuose. Jis padėjo iškasti partizanų vadavietę mūsų sodyboje ir gyveno, kartu su Vanagu. Ivanauskų visi 5 broliai tapo partizanais. Vinco trumpas gyvenimas buvo kupinas tragiškumo. Pirma žmona Zuzana, pagimdžiusi dukrytę Onutę mirė. Vèliau Vincas vedė Marytę, kurią stribai nušovė, apsupus jų sodybą. Vincas matė tą vaizdą, nes tuo klojime kūlė rugius. Mirdama Marytė kartojo: "Aš mirštu ir miršta mano vaikelis įsčiose". Tai kaip Vincas galėjo nekeršyti savo skriaudėjams. Jis pasiėmė mažą dukrelę Onutę ir iškeliavo į svetimus namus, pelkes, miškus. Jo laukė vargas, žiauri kova ir mirtis netoli Perlojos. Po daugelio metų likimas mane suvedė su Onute. Sužinojusi mano pavardę ir kad esu iš Dzūkijos, ji labai prašė, kad ją nusiveščiau į savo tėviškę. Žinoma, aš ją nusivežiau. Atvažiavus pas mus ji apsiverkė, aš pradėjau klausinėti gal kas negerai, bet jį sakė, kad čia labai gražu, tai todėl. Bet kai mano tėtis pradėjo kalbėti su ja, pajuto, kad ji kažkuo susijusi su partizanais. Labai nenoriai ji pasakė savo pavardę ir iš kur kilusi ir Tigras iškarto suprato, kad čia yra visiška našlaitė Onutė- partizano Vinco dukra. Tuomet ji apsikabino savo tėvo bendražygį Tigrą ir graudžiai pravirko. Ašaras šluostėme ir mes.
Angelė Jakavonytė
Akimirkos iš Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos organizuoto renginio „Ant Merkio kranto 1941 m. tremčių 80 metų jubiliejaus aidai“, kuris vyko š. m. rugpjūčio 14 d. Varėnos r., Kasčiūnų kaime, partizano J. Jakavonio -Tigro sodyboje, prie A. Ramanausko-Vanago ir J. Vitkaus-Kazimieraičio vadavietės. Renginio metu veikė radijo mėgėjų organizuota paroda ,,Lietuvos Partizanams atminti".
Kasčiūnų kaime partizano Juozo Jakavonio-Tigro sodyboje.
Adolfo Ramanausko-Vanago vadavietė
Svečių iš Čikagos susitikimas su partizanu Juozu Jakavoniu-Tigru 2021-07-02d.
LRMD sąskrydis Aukštadvaryje. Radijo mėgėjus dalyvaujančius ,, Lietuvos partizanų takais" veikloje, partizano Juozo Jakavonio-Tigro dukra Angelė Jakavonytė LRMD prizais apdovanoja - partizano Juozo Jakavonio-Tigro knyga ,, Šalia mirties" su asmeniniais partizano palinkėjimais ir antspaudais....
Lietuvos Radijo Mėgėjų Draugijos sąskrydis Aukštadvaryje. Partizano dukra Angelė Jakavonytė apžiūri ,,pozicijas" , domisi Švyturio klubo suruošta paroda ,, Lietuvos partizanų takais"...
.
Pirmi medaliai įteikti 96-ąji gimtadienį švenčiančiam partizanui Juozui Jakavoniui - Tigrui, partizano dukrai Angelei Jakavonytei, - Lietuvos prezidento generolo Jono Žemaičio partizano dukterėčiai, tremtinei Aušrai- Marijai Vilkienei, grįžusiai iš Sibiro tik 1970 m..
Kiti įteikti asociacijos partneriams, Šiaulių ' Aušros" muziejui, Raseinių krašto istorijos muziejui, bei kitiems, prisidėjusiems rengiant parodas ar kitaip garsinant Lietuvos partizanus, kovojusius prieš okupantus už Lietuvos laisvę .
Partizanai tikėjo, kad Lietuva bus LAISVA!
A M Ž I N A Š L O V Ė L I E T U V O S P A R T I Z A N A M S !
Jonas , LY5A
Paminėta Kovo 11-oji
Renginyje dalyvavo 14 radistų (radijo mėgėjų).
Pravesta (sukontaktuota 16898 ryšiai , 40,4 % - telegrafu, 28,9% - mikrofonu, 30,7 % - skaitmeninėmis darbo rūšimis. Domėtasi ir, peržiūrėta pasauliniame QRZ.COM tinklalapyje - 24997, šiame - tūkstančiai ... QSL kortelės, patvirtinančios ryšius , atspausdintos ir pradėtos siuntinėti į įvairias pasaulio šalis. Ačiū Aidui, UV.
Dėkingi visiems prisidėjusiems prie renginio organizavimo.
73 ! Jonas, LY5A
KOVO 11-ąją Švęskime kartu!
Nuo kovo 11-osios visą mėnesį trumpųjų bangų dažniuose bus girdimas proginis šaukinys LY31A, skirtas paminėti atkurtos Lietuvos nepriklausomybei.
Renginyje. kurį organizuoja Radistų asociacija, dalyvaus apie 11 radistų iš įvairių Lietuvos apskričių. Koronoviruso (COVID 19) pandemijos metu, trumpabangininkai praveda ryšius iš namuose įsirengtų radijo stočių. Šimtai meninių kortelių , patvirtinančių užmegztus ryšius šaukiniu LY31A , bus išsiųsta į daugelį Pasaulio šalių.
Praėjusiais metais Kovo 11-osios renginį Pasauliniame tinklalapyje QRZ.COM peržiūrėjo 35,967 lankytojai, šią svetainę - tūkstančiai. Užmegsta 22378 radijo ryšiai su viso pasaulio trumpabangininkais.
Renginio organizatoriai ir pagalbininkai:
Stasys LY1G, Romas LY1RR, Tadas LY2BAW, Alis LY2BKT, Arūnas LY2IJ, Rimas LY2NZ, Gražvydas LY2TS, Andrius LY3AR, Jonas LY5A, Algis LY7M, Jurgis LY9Y, Vilius LY2PX, Bronius LY5O, Remis LY8O
Jonas, LY5A
Angelė Jakavonytė
Partizanai - Miško Broliai
„Visos Lietuvos partizanų vadas, faktiškai vykdęs okupuotos valstybės prezidento pareigas, Jonas Žemaitis-Vytautas vylėsi: „Jei ne dabar, tai už penkiasdešimties, už šimto metų Lietuva, iškovojusi laisvę, įvertins mūsų siekius ir mūsų darbus“.
Lietuvos laisvės kovos sąjūdis kartu su dar gyvais partizanais įgyvendino kilnų tikslą – rugsėjo 20 d. Kryžkalnyje, Raseinių r., bus atidengtas memorialas visiems žuvusiems ir nukankintiems partizanams bei ryšininkams. Mūsų kilniam tikslui ir architekto Sauliaus Pamerneckio bei skulptoriaus Tado Gutausko pateiktai Lietuvos partizanams atminti memorialo vizijai pritarė politinių kaliniai ir tremtiniai bei visos patriotinės nevyriausybinės organizacijos. Svarbiausi memorialo simboliai – lietuviško kalavijo formos obeliskas su Vyčio kryžiumi viršūnėje ir apie 20 000 partizanų įamžinanti atminimo siena su žuvusių partizano vardais ir pavardėmis bei nežinomo partizano kapas. Deja, dar iki šiol daugelis artimųjų net neturi kur uždegti žvakutės, nes nežino, kokioje duobėje yra užkasti jų artimųjų kūnai, todėl nežinomo partizano kapas ir bus tas simbolinis kapelis visiems nesurastiems partizanams atminti. Labai tikimės, kad kada nors bus surasti ir tinkamai palaidoti visų partizanų kauleliai, bus žinomos visų žuvusiųjų partizanų ir ryšininkų pavardės ir partizanų memoriale vietoje 9 tūkstančių įrašų „Nežinomas partizanas“ įrašysime visų partizanų ir ryšininkų pavardes.
Prieš memorialo Lietuvos partizanams Kryžkalnyje atidarymą, rugsėjo 20 dieną (sekmadienį) 12.00 – 13.00 val. bus aukojamos Šv. Mišios Stulgių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje.
Memorialo atidarymo pradžia Kryžkalnyje – 13.30 val. Memorialą pašventins Kardinolas, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas ir Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.
Renginyje dalyvaus aukščiausi Lietuvos vadovai, partizanai ir kiti garbingi svečiai.
Muzikinius kūrinius atliks Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestras, Raseinių rajono kultūros centro mišrus choras „Šatrija“, vadovaujamas Gražvydo Jegnoro, Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“, vadovaujamas prof. Tado Šumsko, solo dainų autorė ir atlikėja – Agnė Sabulytė.
Šis memorialas bus amžinas ir neblėstantis paminklas partizaninio karo dalyviams. Jis pabrėš partizanų ir ryšininkų nepamatuojamą indėlį Nepriklausomybės kovose ir pagerbs kovojusių prieš sovietų okupaciją, žuvusių sovietų lageriuose, tremtyje atminimą.
Memoriale bus įamžinti tie, kurie žuvo, mirė kalėjimuose ar Tolimuosiuose Rytuose ir Sibire. Ačiū Dievui, kai kai kurie partizanai, ištvėrę kankinimus, badą, šaltį sugrįžo į Lietuvą ir galėjo mums paliudyti apie savo ir draugų pasiaukojančias kovas. Tačiau daugelis jų jau išėjo Anapilin.
Todėl rugsėjo 20 d. pagerbkime visus partizanus, uždegdami žvakutes ant visų partizanų kapų bei prie jiems pastatytų paminklų, taip prisimenant jų kilnią ir pasiaukojančią kovą už Lietuvos laisvę.
Šia kilnia akcija paliudysime, jog mums labai svarbi partizanų pasiaukojanti kova. Kad dar gyvi partizanai suprastų, jog jų kova už Lietuvos laisvę yra tikrai vertinama ir neužmiršta.
Kviečiame partizanų artimuosius, politinių kalinių ir tremtinių organizacijų narius bei visus Lietuvos žmones prisijungti prie šios kilnios akcijos.
2020-12-09
Praėjo
74 -metai kai, Juozas Jakavonis-Tigras buvo suimtas nešdamas spaudą
ir kitus dokumentus į kitą kaimą. Tačiau kiekvieną kartą jam
baisu prisiminti, ką tuomet išgyveno. Nenorėjo jis kalbėti ir
Merkinėje prie milicijos namo, kur buvo atvežtas po suėmimo ir
kankinamas. Sako prisimenu viską iki smulkmenų, neįmanoma to
pamiršti. Jis labai džiaugiasi, kad nieko neišdavė. Sako būčiau
negalėjęs ramiai gyventi. Tik gal aštuntoje klasėje tėtis
parodė, man tą milicijos pastatą, kurį aš matydavau per mokyklos
langą. Tėvai
labai bijodavo, kad vaikai nepapasakotų apie tai savo draugams. Kiti
tėvai, apie tai, kad buvo partizanai bijodavo prasitarti ir Atkūrus
Nepriklausomybę.
"Neklausdami
nei mano pavardės, nei nei iš kur aš, jie rėkė, reikalaudami
pasakyti, kur draugai, kur bunkeriai. Mačiau, kaip išsisuko šautuvo
šampalą, tai yra plieninę vielą, su kuria taip kirsdavo, kad
trūkdavo oda ir bėgdavo kraujas. Vienas pasakė, kad reikia mušti
lazdomis. Nutvėrę grėblio kotą tol daužė, kol jis sulūžinėjo.
Iš pradžių visą kūną beprotiškai skaudėjo, paskui jis
pasidarė lyg nesavas. Jaučiau, kaip muša, spardo kojomis,
užsilipo su batais ant mano rankų pirštų. ..Aš buvau pasiryžęs
- tegul užmuša, bet nė žodžio neištarsiu. “ Ištrauka iš J.
Jakavonio knygos „Šalia mirties“.
Angelė Jakavonytė
Lietuvos partizanų istorija
Mieli partizanų vaikai, vaikaičiai ir kiti artimieji, jau turbūt visi žinote, kad rugsėjo 20 d. Kryžkalnyje, Raseinių r. bus atidengtas partizanų memorialas Kryžkalnyje. Tačiau memoriale bus įrašytos tik 11 000 pavardžių, o 9 000 bus įrašyta nežinomas partizanas.
Šį šeštadienį, rugsėjo 5 d. 13 val. kviečiu visus partizanų giminaičius atvykti į Kasčiūnų kaimą, Varėnos r., kur yra atkurta Pietų partizanų vadų J. Vitkaus-Kazimieraičio ir A. Ramanausko-Vanago vadavietė, kur galėsime pasiklausyti partizano Juozo Jakavonio-Tigro pasakojimo. Padiskutuosime ir pasitarsime, kaip mes giminaičiai galėtumėt prisidėti prie partizanų pagerbimo įamžinimo ir kitais aktualiais klausimais
Taip pat pabendrauti, pasiklausyti partizanų dainų.
Apie savo atvykimą informuokite el. paštu jakavonyte.partizanai@gmail.com
Angelė Jakavonytė
Kryžkalnis
Su Raseinių meru Andriu Bautroniu Kryžkalnyje, Raseinių r., duodami interviu LRT televizijai pristatėme apie čia iškilsiantį didingą memorialą visiems garbingai žuvusiems partizanams ir ryšininkams. Čia bus įamžinti 20 000 partizanų ir ryšininkų, kurie žuvo kovodami, buvo nukankinti ar sušaudyti Lietuvos ir Sibiro kalėjimuose.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pateiks tik apie 12 000 partizanų pavardžių. Kitų 8 000 pavardžių jie nežino, nes niekas iš artimųjų nesikreipė ir neinformavo: vienų partizanų artimieji tiesiog bijojo ir iki šiol bijosi pasakyti, o kitų partizanų artimieji išėjo Anapilin dar iki Nepriklausomybės pradžios. Labai ačiū už nuoširdžią pagalbą LGGRT centrui ir direktorei Birutei Teresei Burauskitei.
Šiandien kalbėdama radijui ir LRT televizijai paraginau visus, kurie žino ir turi dokumentus, jog jų kaimynas ar giminaitis dalyvavo resistencinėje kovoje ir žuvo, informuoti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą.
Svarbiausi memorialo simboliai – lietuviško kalavijo formos 25 metrų aukščio obeliskas ir apie 20 000 partizanų įamžinanti atminimo siena su žuvusių partizano vardais bei pavardėmis, išpjautomis Vyčio kryžiaus formos stelose bei nežinomo partizano kapas. Kalavijas, įsmeigtas piliakalnio viršūnėje – tai pergalės ir išsilaisvinimo, gimtosios žemės apsaugos simbolis. Neveltui jį pasirinkome iš šlovingiausios Lietuvos istorijos - LDK laikų, taip siekdami prilyginti partizanų pasipriešinimo kovas skambiausioms lietuvių istorijos pergalėms. Obeliskas - kalavijas bus puikiai matomas vykstantiems svarbiausia Lietuvos magistrale Vilnius-Klaipėda iš dešimčių kilometrų.
Monumento autoriai: architektas Saulius Pamerneckis ir skulptorius Tadas Gutauskas.
Greitu laiku gimsiantis monumentas bus amžinas ir neblėstantis paminklas laisvės kovų dalyviams, kuris pabrėš partizanų, buvusių politinių kalinių, tremtinių nepamatuojamą indėlį Nepriklausomybės kovose ir pagerbs kovojusių prieš sovietų okupaciją, žuvusių sovietų lageriuose, tremtyje, atminimą.
Partizanai ir ryšininkai paaukojo savo gyvybę už tai, kad Lietuva išliktų, ir kad būtų nuplauta savotiškai valstybės gėda, kada be jokio šūvio, be pasipriešinimo valstybė buvo atiduota okupantui.
Savo kova partizanai parodė, kad gali valstybė priešintis milžiniškai neteisybei, stipresniam okupantui ir nepalūžti. Nors jau praėjo 30 metų, kai gyvename nepriklausomoje Lietuvoje, tačiau daugelio kritusių kapai nėra žinomi. Šiame monumente nežinomo partizano kapas leis įamžinti ir tuos, kurie guli kažkur miškuose, pelkėse ir nėra atrasti.
Kartu su kitais Lietuvos laisvės kovų sąjungos bendražygiais Giedriu Gatavecku ir Sauliu Černa, nuėjome sunkų ir akmenuotą kelią, kol buvo priimtas sprendimas pastatyti paminklą visiems garbingai kovojusiems ir žuvusiems partizanams ir ryšininkams. Labai ačiū visiems, kurie paaukojo savo pinigines lėšas, jog galėtume nupirkti žemės sklypus, sumokėti už projektą ir kitus darbus.
Ačiū Raseinių rajono merui Andriui Bautroniui, jog organizuoja didingo projekto įgyvendinimą.
Žinomi tik vien iš rėmėjų lėšų, toks monumentas nebūtų pastatytas. Šio paminklo įgyvendinimu lėšas skyrė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Labai tikimės, jog šį antradienį Vyriausybėje vyksiančiame pasitarime bus pritarta lėšų skyrimui trečiam etapui, t. y. jog greta paminklo atsirastų informacinis centas, kuriame būtų patalpinta visa informacija apie partizanų kovas, apie kiekvieną partizaną ir ryšininką.
Angelė Jakavonytė
Nėra laisvės - nėra nei Tėvynės,
nėra Tėvynės - nebus nei Laisvės.
Mylėdamas Lietuvą, myliu Laisvę, kurią tegali man laiduoti
nepriklausoma šalis - mano Tėvynė.
Juozas Tumas-Vaižgantas
Mielieji,
Nuoširdžiausiai sveikiname visus su Lietuvos Laisvės 30-mečiu. Prieš 3 dešimtmečius mes visi susitelkėme, buvome vieningi ir drąsiai pasukome istoijos ratą. Branginkime Lietuvos istoriją, neužmirškime savo tautos šaknų. Pastaraisias metais gyvename permainingais laikais, kai Lietuvoje Laisvė patiria įvairius iššūkius. Todėl kiekvienas turime būti pasišventęs ginti mūsų Laisvę, kad niekas nesugalvotų perrašyti istorijos.
Mūsų visų, o ypač jaunosios kartos pareiga yra saugoti taip sunkiai iškovotą Lietuvos laisvę. Budėkime Laisvės sargyboje, nes istorija moka sukti ratus.
Už visuomet Laisvą ir Nepriklausomą Lietuvą. Težydi laisvė. Gražios ir pakylėtos šventės visiems ir dar daug puikių darbų Lietuvos labui.
Nuoširdžiai
Partizanas Juozas Jakavonis-Tigras
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė Angelė Jakavonytė
Adolfas Ramanauskas-Vanagas (1918 m. kovo 6 d. Niu Britene, JAV – 1957 m. lapkričio 29 d. Vilniuje) – Lietuvos pedagogas, žurnalistas, karininkas, rezistentas, kovotojas už Nepriklausomybę, partizanų vadas, brigados generolas. 2018 m. lapkričio 20 d. LR Seimas Adolfą Ramanauską-Vanagą pripažino Lietuvos valstybės vadovu.
Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai iškilmingai perlaidoti 2018 m. spalio 6 d. Antakalnio kapinėse valstybės vadovų panteone. Daugiau
Jonas Žemaitis-Vytautas (1909 m. kovo 15 d. Palangoje – 1954 m. lapkričio 26 d. Maskvoje, Rusija) – Lietuvos karininkas, rezistentas, partizanų vadas, dimisijos brigados generolas.
Lietuvos partizanų ginkluotųjų pajėgų vadas bei organizatorius, pasipriešinimo Lietuvos okupacijai koordinatorius, 2009 m. kovo 11 d. Seimo deklaracija pripažintas Lietuvos valstybės vadovu, faktiškai vykdžiusiu Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas TSRS okupacijos metais.
Juozas Jakavonis-Tigras
Juozas Jakavonis iš Kasčiūnų kaimo Dzūkijos šiluose, šalia Merkio, – vienas pokario laisvės kovų herojų, tragiško XX amžiaus liudininkas. Subrendęs Nepriklausomybės metais iš arti matė Antrojo pasaulinio karo siaubą, kuris neaplenkė ir jo šeimos. Vos devyniolikos davė partizano priesaiką, aktyviai dalyvavo ginkluotame pasipriešinime.
Partizanas JAKAVONIS JUOZAS - TIGRAS (g. 1925 07 10, Kasčiūnų k., Varėnos r.), Vyčio kryžiaus III laipsnio ordino kavalierius, Pietų Lietuvos partizanų vadų J. Vitkaus-Kazimieraičio ir A. Ramanausko-Vanago ryšininkas,
Šeima: Žmona Zosė Jakavonienė-Jezukevičiūtė (g.1931m.), tremtinė. Užaugino dvi dukras Angelę ir Birutę. Tėvai: tėvas Julius, mama Karolina. Tėvai 1945 m. savo sodyboje Kasčiūnuose leido partizanų vadams J.Vitkui-Kazimieraičiui ir A.Ramanauskui-Vanagui įsirengti slėptuvę.
Partizaninė veikla. Juozas Jakavonis dalyvavo Lietuvos išsilaisvinimo kovose nuo 1944 m. iki 1945 m. gruodžio 12 d., kol buvo enkavedistų suimtas su atsišaukimais. Buvo žiauriai kankinams, Varėnoje ir Vilniaus KGB rūsiuose, tačiau neišdavė savo kovos draugų. Tėvų sodyboje iškasė slėptuvę-bunkerį, kuriame slėpė partizanų vadus J.Vitkų-Kazimieraitį ir A.Ramanauską-Vanagą, buvo jų ryšininkas. Šią slėptuvę atstatė (1997 m.), joje dabar priimami lankytojai, pasakojama Lietuvos pasipriešinimo kovų istorija.
Kalėjo: Juozas Jakavonis kalėjo Vilniaus KGB rūsiuose, Kolymos ir Magadano lageriuose (Rusija, 1946–1953), ištremtas į Krasnojarsko kr. (Rusija, 1953–1959). Grįžęs į Lietuvą, negalėjo prisiregistruoti ir gauti darbo, todėl 2 metus važinėjo dirbti 50 km į Baltarusiją.
Veikla. 1997 m. atstatė partizanų vadų J.Vitkui-Kazimieraičio ir A.Ramanausko-Vanago vadavietę , joje dabar priimami lankytojai iš viso pasaulio, pasakojama Lietuvos pasipriešinimo kovas. Parašė ir išleido savo atsiminimų knygą "Šalia mirties", dalyvavo renginiuose JAV, kur Amerikos lietuviams pasakojo apie partizanų kovas, lankėsi „Amerikos balsas“ studijoje, kur davė interviu įvairių šalių laidoms apie Lietuvos žmonių kovas už laisvę, dalyvavo Lietuvos ir užsienio lietuvių studijų savaitės konferencijoje skaitė pranešimą apie partizaninį judėjimą Lietuvoje, skaitė pranešimus Vilniuje, Kaune, Druskininkuose, Alytuje, Varėnoje apie partizanų kovas ir pasiaukojimą. Pasakojimai įamžinti filmuose „Laisvės karžygiai“, „Trispalvis“, „Red Terror on the Amber Coast“, „Land Of Songs“ , „XX amžiaus liudininkas: Juozas Jakavonis tigras“, „Nenugalimi“, „Nepaprasta auka“, vokiečių, gruzinų, amerikiečių, kanadiečių kurtuose filmuose ir TV laidose bei reportažuose, N.A.Baužytė sukūrė dviejų dalių ciklą „Mūsų miesteliai“.
Apdovanojimai. 1998-aisiais Juozas Jakavonis apdovanotas Prezidento V. Adamkaus dekretu, jam įteiktas Vyčio Kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinas ir tais pačiais metais įteikta padėka už nuopelnus Lietuvai. Apdovanotas Lietuvos laisvės kovų kryžiumi. Suteiktas Lietuvos kario savanorio statusas (1998 m.). 1994 m. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga J. Jakavonį apdovanojo Pasipriešinimo dalyvio kryžiumi, 1995 m. Tautos fondas (JAV) įteikė padėką už gyvosios istorijos paliudijimus. 2000 m. iš Prezidentas V. Adamkus apdovanojo Lietuvos kariuomenės kūrėjo medaliu, 1999 m. suteiktas Alytaus A. Ramanausko-Vanago gimnazijos Garbės nario vardas. Nuo 2015 m. lapkričio 15 d. išrinktas seniausios lietuvių studentų organizacijos Neo-Lithuania („Naujoji Lietuva“) Garbės nariu, 2018 m. jis apdovanotas Varėnos rajono savivaldybės garbės ženklu „Už nuopelnus Varėnos kraštui“.
Kiekvieną dieną, jis būdamas 94 metų, neatlygintinai atvykstantiems lankytojams pasakoja apie partizanų kovas, daug dėmesio skiria Lietuvos jaunimo patriotiniam ugdymui. Čia apsilanko lankytojai ne tik iš Lietuvos, bet iš viso pasaulio.
Angelė Jakavonytė
Svetainės/Diplomo Kordinatorius- menedžeris @ LY1YY @ LY2QS @LY2PY