Ekspedicijos
Dievo Krėslo miškas 2020-06-20 d.
Bunkeris ir kelias labai lengvai randamas, o pats bunkeris tikrai gerame stovyje ir geriau atrodo už žieminį bunkerį. kurį apžiūurėjome ruošdamiesi kitai ekspedicijai.
Žieminis bunkeris yra už kokių 5 km nuo vasarinio. Apie mūsų bunkerį matosi daug paminklų ir nuorodų. Kaip visada paliekame žvakutę - tik šį karta neuždegam. Mano šturmanas LY7T visada priekyje ir pirmasis spėja apžiurėti bunkerį. Gaila stalas tuščias, gražu švaru, saulė šviečcia musės zyzia ...
Šia vietą buvome apžiūrėją ankščiau ir ekspedicija buvo atlikta jau po žvalgybų, kad butų 100% sėkmė ir kaip vietiniai sakė - radome viską puikiame stovyje prieš kelias dienas nei ivyko ekspedicija. Todėl drasiai leidomės į elionę.
Telšių rajone, Dievo Krėslo miške 1949 m. gegužės 21 dienos rytą, iš Telšių atvykę MGB (TSRS Valstybės saugumo ministerija) daliniai užblokavo didelę dalį miško, kuriame slėpėsi partizanai. Manoma, kad priešas apie partizanų buvimo vietą buvo informuotas išdaviko. Mūšio metu žuvo septyni partizanai. Tame tarpe ir Šatrijos rinktinės vadas Aloyzas Mažutis - Šarūnas. Keturi partizanai pateko į nelaisvę, trys iš jų buvo sunkiai sužeisti. Iš apsupimo pavyko išsiveržti kuopos vadui Edmundui Rėkašiui - Lakūnui ir Steponui Rėkašiui - Dariui.
Mūšio metu žuvusių partizanų užkasimo vietas, remiantis liudininkais ir KGB dokumentais, nustatė Telšiškiai broliai Alfredas ir Romualdas Jonušai.
LY3AB Andrius
Alsėdžiai 2020-06-13 d.
Man ir LY2RJ kilo idėja nuvažiuoti į Alsėdžius ir aplankyti su partizanais susijusias vietas,sustojame Alsėdžių centre -kalbinam vietinį, pasitiksliname vietą . Kaip visada uždegame žvakutes.
Po Antrojo pasaulinio karo Alsėdžių valsčiuje veikė Žemaičių apygardos Šatrijos (Telšių apskrities) ir Alkos (Mažeikių apskrities) partizanų rinktinės. MGB vidaus kariuomenės, MGB Telšių, nuo 1947 m. pabaigos – Plungės, apskrities skyriaus ir MGB Alsėdžių valsčiaus poskyrio bei Alsėdžių stribų 1944–1953 m. rengtų baudžiamųjų operacijų metu apylinkėje nukautų partizanų kūnus stribai parveždavo į MGB Alsėdžių valsčiaus poskyrio kiemą, jame ir miestelio aikštėje juos niekino, o vėliau užkasdavo miestelio pietrytiniame pakraštyje 1944 m. vokiečių kariuomenės iškastuose apkasuose.
Statome anteną, labai geras radijo bangų sklidimas, mes visus girdime su daug pliusu, mus girdi taip pat gerai.
Koordinatės
56°01′42″š. pl. 22°02′55″r. ilg.
Žemaitiški linkėjimai visiems
LY2RJ Raimondas ir LY3AB Andrius iš Alsėdžių
2020- 06- 06 d.
Į Radviliškį atvykome labai vėluodami , truputį nusiminę, planavome aplankyti kelias vietas, bet mašinos gedimas viską pakoregavo, judėjome vėžio tempu link Šiaulių kur mūsų laukė susitikimas su Šiaulįų ,,Radistais". Mūsų kelionė sutrumpėjo trimis lankytinomis vietomis, svečių nesulaukė net ir uošvė. Teks neužilgo grįžti, tad iki greito susitikimo.
SU PAGARBA LY3AB/ PESKOM IR GRUPĖ
--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Partizanų g. 8, Minaičiai, Radviliškio r.82403 Koordinatės laipsniais:
55.62774 N, 23.55291 WAL F16 ko15st
Rytas prasidejo nuo antenos derinimo, viskas buvos suplanuota dar prieš kelias dienas, norai geri tikslai dar didesni, daug aplankyti daug pamatyti . Antenos bandymai vyko per TB maratoną - viskas gerai. Atvyksta LY2NZ, geriam kavą, laukiam starto Wall varžybose. Startuojam. Pirmyn link Minaičių, pasikeidami dirbam ir važiuojam vos kelis kartus sustodami link bunkerio, sekasi geriau negu tikėjomės , aišku korespondentų mažiau, negalim girdeti, neleidžia salygos ir trumpalaikiai trukdžiai , pritrūko laiko kad įvykdytume planą, sugaišom daug laiko pervažiuodami Šiaulius, Radviliškį. Partizanų bunkerį randame gan lengvai.
Pakeliam anteną, turime elektrą , transiverio maitinimą, ko dar daugiau galėtų reikėti, entuziazmas trykšta per kraštus po puikių varžybų, bet tik įjungus transiverį pasigirsta baisinis triukšmas SWR 1.2, o mes jūsų per triukšmus negirdim, išjungiam bunkeryje paliktus led šviestuvus, žymei geriau, gaila kad dauguma jūsų nesulaukė ir išsijungė. Tiek trukdžių dar nėra buvę, panašu buvo piliakalnyje, kuris yra Telšiuose prie geležinkelio stoties, bet čia nepalyginamas triukšmas.
Vieta čia išskirtinė verta aplankyti. 1948 m. rudenį Prisikėlimo apygardos štabas ieškojo vietos žiemojimui. Pasirinkta rėmėjų A. ir S. Miknių sodyba Minaičių kaime. Po klėtele partizanai išsikasė nedidelį bunkerį, kuriame apsigyveno apygardos štabo nariai. Tačiau į istoriją šio bunkerio vardas įsirašė didžiosiomis raidėmis dėl čia paskelbtos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos. Dabar čia puikus muziejus.
Kas užmezgė ryšį su Minaičių bunkeriu visiems yra išsiųsti el. patvirtinimai. Kas negavot rašykite: sodybatau@gmail.com arba partizanai100@gmail.com
LY3AB
ADRIUS BALSYS
Stalgėnų paminklas aktyvuotas esant covid-19 , tad ir kaukės ant veidų. 1948 metų birželio 2-ąją partizanų būrys iš Luknėnų susirėmė su okupantais, kaip visada vyko arši ir nelygi kova. Pasak S. Jundulo , naujasis paminklas Stalgėnuose – puiki vieta stabtelėti, susimąstyti ir padėkoti tiems jauniems žmonėms, kurie taip pat turėjo planų, svajonių, bet žuvo dėl mūų. Kad būtų pastatytas paminklas Stalgėnuose, didžiulį darbą atliko jaunas plungiškis, dabar Vilniuje gyvenantis Rolandas Petkus. 2014 metais „Žemaitis“ spausdino jo močiutės Stasės Razgaitytės-Bieliauskienės (Luknėnų partizanų ryšininkės) prisiminimus.
Vietos koordinates 55.826248 21.881279
LY3AB Andrius
Pirmoji EKSPEDICIJA iš namų šiais 2020 karantino metais.
Oras gražus, tad iš pat ryto į kelionę. Aplankiau Žemaitės gimtinę ir jos muziejų, dirbau spec. šaukiniu , užmezgiau nemažai radijo ryšių, ir iškart patraukiau Lietuvos partizanų takais. Žemaitijos nacionaliniame parke rasta vieta su paminklu partizanams yra buvęs malūnas, dabar Leonardo dailės galerija.
Oras geras , korespondentų pakankamai. Ekspedicija manau pavyko.
SU PAGARBA ŽEMAITIS LY3AB Andrius
2019- 11-16 d.
Epizodai iš mūsų LY3AB ir LY3XX ekspedicijos po Skuodo apylinkių Lietuvos partizanų bunkerius
Aplankyta Mosėdžio ryšininkų žeminė , kuri buvo įrengta namo viduje.
Dabar yra tik žeminės kopija padaryta šalia namo, kurią gali aplankyti visi norintys. Jos buvimo vieta :
Mosėdžio sen. Barščių kaimas
GPS 56.269489, 21.526321
Skuodo apylinkėse veikė Kardo rinktinės Lietuvos partizanai. 1940–41 ir 1944–53 sovietų valdžia ištrėmė 46 Skuodo gyventojus. Šis kūrinys primena 1941 – 1999 metų lietuvių tautos kančias ir jis simboliškai įprasmina kaip ir visos Lietuvos, Skuodo krašto žmonių istoriją, kentėjimus dėl šviesesnio, prasmingesnio gyvenimo.Įspūdingo grožio kūrinys- paminklas randasi Mosėdžio sen., Baksčių k. 12.
PRAĖJIMAS VIS BLOGYN IR KORESPONDENTŲ BEVEIK NELIKO, MES SU LY3XX LABAI GRAŽIAME MOSĖDZIO MIESTELIO PARKE PRIE Bartuvos upės slėnio, buvusiose žvyrduobėse Mosėdžio enkavedistai ir stribai 1944–1953 m. užkasdavo Mosėdžio valsčiuje žuvusių Kardo rinktinės, daugiausia Maumedžio-Tautvaišo (Mosėdžio), taip pat Skroblo-Skirmanto (Skuodo) bei Slyvos-Tauragio (Salantų) kuopų partizanų ir NKVD–MVD–MGB Mosėdžio poskyrio būstinėje nužudytų suimtų gyventojų palaikus. Prieš tai partizanų palaikai buvo niekinami miestelio aikštėje.
Sovietmečiu vykdant įvairius žemės judinimo darbus šioje vietoje buvo aptinkama žmonių kaulų. Kuriant Bartuvos slėnyje Respublikinį unikalių akmenų muziejaus lauko ekspoziciją, teritorija buvo sutvarkyta.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis šioje vietoje ilsisi 32 partizanų.
SKUODO SENOS BEVEIKM APLEISTOS KAPINAITES IR PAMINKLAS ŽUVUSIŲJŲ ATMINIMUI IR PAVARDES MATOSI FOTO.
Radijo bangų praėjimas blogėja , o korespondentų taip pat, skubame toliau.
Labai dėkingi mūsų rėmėjams GASPADINŲ SODYBAI remiant mūsų ekspedicijas.
Daugiau pamatysite video.
2019-11-10
Kelionė prasidėjo nuo planavimo, iš pradžių aplankėme Kauną, apžiurėjome Vyčio paminklą, pasivaiksčiojom po senamiestį. Su vedliais išvykome į Lekėčius. Miestelį radome jau prieblandoje , apvažiavome kelias vietas, susipažinome su miesteliu ir jo apylinkėmis. Ryte , kadangi viskas buvo suruošta iš vakaro, važiavom nuo nakvynės vietos 2.5 km iki bunkerio vietos ir randam nesunkiai, daug rodančių ženklų į bunkerį, bet jo nematom ir nesurandam. Miške randame dar kelias pažymėtas vietas, o bunkerio kaip nebūta. Padarau keleta foto, pravedu keletą ryšiu ir atgal nusiminęs važiuoju į Lėkėčius. Vėl statom antenas, vėl ryšiai. Kalbinu vietinį, kuris sako žinąs bunkerį ir pagal mūsų pasakojimą patvirtina - mes buvome virš jo. Vykstam atgal su nauju gidu, ir stebūklas - bunkeris kurio dangtis apkrautas samanomis, o rankena tai nupjauta sausa eglutė - atsirado. Taip vietinio miškininko pagalba buvo pasiektas ekspedicijos tikslas, kuris užtruko dvi dienas...
Po Antrojo pasaulinio karo Rūdšilio girioje, prie pat Lekėčių, Žalgirio rinktinės J. Basanavičiaus kuopos Lietuvos partizanai buvo įsirengę bunkerius. 1951 m.gegužės 22 d. čia žuvo pasipriešinimo TSRS okupacinei valdžiai veikėjas Julijonas Būtėnas. Apie partizanų Julijono Būtėno – Stevė ir Petro Jurkšaičio – Beržas biografijas ir žūtį aprašyta šioje ,,Lietuvos partizanų takais" svetainės naujienų skyrelyje.
Ačiū už pagalbą Lekėčių gyventojams.
Andrius LY3AB 73!
2019-10-30 d.
Kadaise Šilalės rajonui priklausiusios Šilų miško teritorijos, kuri vėliau priskirta Rietavui, eglynuose partizanai įsirengė erdvią, gana sausą ir jaukią žeminę. Jau trečią kartą atstatyta slėptuvė mena Šalnos tėvūnijos Lukšto būrio partizanus, žuvusius 1952 metais.Pirmą kartą Rietavo urėdijos Girėnų girininkijos Šilų miške esantis partizanų bunkeris buvo atkurtas 1996 m., tačiau laikui bėgant jis sunyko. Po 17 metų, 2013 m., Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilalės ir Rietavo filialų bei Šilalės ir Rietavo savivaldybių pastangomis žeminė buvo atstatyta, deja po kiek laiko buvo sudeginta , bet reikšminga Lietuvos ir žemaičių krašto istorija negali būti užmiršta, todėl žeminė ir vėl atstatyta. Šiandien ten nėra taip jau sausa, nes aplinkui vietovę šlapias miškas, bet labai tvarkinga. Mes su Laimiu atsižvelgdami į visus saugumo su ugnimi aspektus saugiai uždegėme žvakelę partizanu atminimui artėjant vėlinių dienai.
Mums su Laimiu taip čia patiko, kad jei būtume turėję miegmaišius būtume ir pasilikę. Šilų giria, kurioje yra gražiai sutvarkyta ir įprasminta žeminė-bunkeris su išskaptuotu užrašu: „1951–1952 metais čia buvo įsikūręs „Lukšto“ (Rūtenio) būrys. Dabar šį užrašą skaitys tokie kaip mes , artimi ir ūžaujantys rudens vėjai, žiemos metu siaučiančios pūgos ,tegu dega žvakutes ugnele netik palikta prie žeminės, bet ir mūsų visų širdyse.
Su pagarba TIKRAS žemaitis Andrius LY3AB 73!
2019-10-20 d
Skaudvilė 1944-1955 metais nužudyti Lietuvos partizanai buvo užkasami Skaudvilės NKVD kiemo teritorijoje. 1990-1991 metais prie buvusio NKVD pastato pastatytas ir pašventintas koplytstulpis, atidengta atminimo lenta. NKVD būstinės kieme pastatytas rezistentams bei 43 Kęstučio apygardos partizanams ir jų rėmėjams nukankintiems 1944-1955 metais paminklas , simboliniai kryžiai su žuvusiųjų pavardėmis. Dabar, už muziejaus pastato, kiemelyje galima aplankyti rezistencijos aukų kapines ir paminklą. Labai gražiai sutvarkytas šaunus visas Skaudvilės miestelis. Čia dar teks sugrįšti.
Kryžkalnis
Memorialas Kryžkalnyje skirtas įamžinti 20 000 žuvusių partizanų paaukojusių savo gyvybes už savo įsitikinimus ir meilę Lietuvai. Šiandien čia vyksta dideli statybų darbai, kyla memorialas.
Andrius LY3AB 73!
2019-09-19 d.
Su pagarba iš Žemaitijos visiems dalyviams
ANDRIUS BALSYS LY3AB 73!
2019-10-05d.
Kauno senosiose kapinėse yra Partizanų alėja. Alėja nuo Vytauto prospekto veda paminklo „Žuvusių už Lietuvos laisvę Motinoms“ link. Abiejose alėjos pusėse yra 10 sendinto žalvario stelų su Vyčio kryžiais ir juose išgraviruotais apygardų pavadinimais. Ji skirta įamžinti visas Lietuvoje veikusias partizanų apygardas ir pagerbti 20 tûkstančių partizanų, kovojusių už Lietuvos laisvę.
2019-10-03 d.
Šiose vietose – buvusiose bulvių rūsių duobėse ir Salanto slėnio durpyne – 1946–1952 m. Salantų stribai užkasdavo Salantų–Platelių–Alsėdžių apylinkėse nukautus, NKVD-MVD-MGB Salantų valsčiaus (rajono) poskyrio būstinėje nukankintus Žemaičių apygardos partizanus. Jiems atminti pastatyta paminklinė kompozicija. Stende pateikta trumpa informacija ir liudininkų prisiminimai apie pokario metais savo gyvybes už Lietuvos laisvę paaukojusių partizanų žuvimo ir palaidojimo aplinkybes, žemėlapiai. Pasakojimus iliustruoja žuvusių partizanų nuotraukos, kuriose yra vienas iš Žemaičių apygardos Kardo rinktinės kūrėjų, rinktinės vadas bei štabo viršininkas Kazimieras Kontrimas-Montė, Tėvas, paskutinis su ginklu rankose žuvęs Žemaičių apygardos partizanas Pranas Končius-Adomas, Salantų būrio vado pavaduotojas Augustas Baužys-Šubertas, Salantų kuopos vadas Petras Gadeikis-Girėnas, Robinzonas, Salantų būrio vadas Vytautas Zaleckas-Vaivoras, Kardo rinktinės partizanas Antanas Šverys-Aukselis ir daugelis kitų.
Šiai vietai surasti tikrai teko daug pasistenkti, net sutikti vietiniai nežinojo , net keista pasirode......
Andrius Balsys LY3AB 73!
1947 m. birželio 2 d. Mažeikių apskrities pirmasis komunistų partijos sekretorius raportavo LTSR vyriausybės vadovui Antanui Sniečkui, jog politinė padėtis rajone, lyginant su 1946 metais, nepagerėjo: apskrityje veikia 9 partizanų būriai, juose yra apie 100 partizanų. Jie per 5 mėnesius įvykdė 23 puolimus. Per tą laiką prieš partizanus buvo organizuotos 65 karinės-čekistų operacijos, bet be jokių rezultatų. Po keleto metų atkaklių kovų, 1949 m rugsėjo mėn. Mažeikių MGB ataskaitoje rašoma, jog Mažeikių apskrityje dar veikia Sedos LLA kuopa – 7 žmonės, „Čemberleno“ (Petravičiaus) – 5 žmonės, „Vinkšnos“ (Jokubausko) – 11 žmonių, „Artojelio“ (Stočkaus) – 5 žmonės; Viekšnių LLA kuopa (Daugio) – 9 žmonės, ,,Bičiulio“ (A. Gerulskio) – 5 žmonės. Dar veikia pereinamieji būriai: „Bitės“ (Paulausko) – 5 žmonės, „Meisterio“ (Šapkūno) – 7 žmonės, „Šleiterio“ – 9 žmonės ir Vegeriuose „Bugnio“ – 17 žmonių.
Andrius Balsys LY3AB 73!
2019-09-24
Kapinės įsteigtos apie XVI a Yra 114 kapaviečių, iš jų 49 gerai išlikusios Sedos senųjų kapinių pietvakarinėje dalyje palaidotas Nepriklausomybės kovų dalyvis, pulkininkas, inžinierius, chemikas, docentas Mečys Kareiva (1901-1944) ir 2 ar 3 nežinomi Tėvynės apsaugos rinktinės karininkai [10]. 1993-12-09 Mažeikiuose vykęs teismas patvirtino Mečio Kareivos palaidojimo Sedos senosiose kapinėse faktą.Tėvynės apsaugos rinktinės karių kapas yra Sedos senosiose kapinėse, pietvarkarinėje jų dalyje. Į pietus yra kapinių tvora, į šiaurės vakarus - partizanų kapas, į vakarus - kapinių vakarinė riba, kitur - kapai. Teritorijos plotas 8,65x9,50 m. Teritoriją juosia teraco bordiūras (8,65x9,50 m). Pagal šiaurinę kapavietės pusę nutiestas šaligatvis, o gale - paminklas, kurį sudaro betono postamentas, granito plokštė, ant jos pritvirtinta metalinė lentelė su įrašu: "ČIA PALAIDOTA VIRŠ 100 / TĖVYNĖS APSAUGOS RINKTINĖS / KARIŲ IR KARININKŲ, ŽUVUSIŲ / 1944 M. SPALIO 7 D. KOVOJE / SU RAUDONAJA ARMIJA / PRIE SEDOS". Šalia stovi metalinė lenta (1,05x0,53 m) su įrašu: "ŽUVĘ UŽ LIETUVOS LAISVĘ / MJR.P.PUODŽIŪNAS / J.MARCINKEVIČIUS / A.CHMIELIAUSKAS / A.BARANAUSKAS / S.KUNKULEVIČIUS / KPT.A.POČEBUTAS / B.BARUKEVIČIUS / LTN.J.BISTRICKAS / J.MASKOLIŪNAS / J.SASNAUSKAS / A.SAIMININKAS / V.BALKEVIČIUS / J.VILIMAVIČIUS / R.JUKNEVIČIUS / P.PERKEVIČIUS / K.ŽUKAUSKAS / K.ZAVADSKAS / J.ZAVADSKAS / K.TRUŠINSKAS / S.BIKULČIUS / A.UNSKINAS / A.RŪGŠTELĖ / V.MAČERNIS / A.RUDOKAS / J.DARAŠKA / M.VEIKŠRA / J.DŪDĖNAS / S.TRUKLICA / N.VEIKŠRA / L.KIRDEIKIS / P.LEITONAS / V.PAJAUJIS / A.ALAUNĖ / S.OPULSKIS / P.BLINSKIS / P.MOZŪRA / P.ARMINAS / V.SATEIKA / N.JAKUTIS / P.OPULSKIS / P.ČEPĖNAS / J.VAIKUTIS / K.VAIKUTIS / J.DULEŠKA / S.VAIKUTIS / J.KARDLIS / J.MATULIS / V.BUTKUS / V.NIAURA / J.RIBOKAS / P.VIKUTIS / J.VITKUS / K.UBONIS / P.VAPSVA / P.POŠKUS / D.GEČAS / A.TENYS / P.RUDIS / KITI LIEKA NEŽINOMAIS KAREIVIAIS". Teritorijoje dar stovi aukštas, medinis dviejų kryžmų kryžius su medine Nukryžiuotojo skulptūra. Kryžiuje įrėžta data: "1944/10.7", žemiau: "1991". kapinių pietvakarinėje dalyje. Į vakarus yra kapinių vakarinė riba, kitur aplinkui kapai. Į pietus yra Tėvynės apsaugos rinktinės karių kapas.
Andrius Balsys LY3AB 73!
Pietų Lietuvos partizanų vadas pulkininkas leitenantas Juozas Vitkus-Kazimieraitis. Tirkšliuose gyveno trys Juozo Vitkaus broliai ir sesuo. Tirkšlių kapinėse palaidoti jo tėvai. Čia perlaidoti apylikese žuvę partizanai. Mažeikių rajono Tirkšlių mokyklai suteiktas kadaise ją lankiusio Pietų Lietuvos partizanų vado pulkininko leitenanto Juozo Vitkaus-Kazimieraičio vardas.
Apie brolius Barauskus žinoma, kad jie buvo veiklūs, augaloti Tirkšlių miestelio vyrai. Prasidėjus sovietų okupacijai, pajutę NKVD grėsmę Bonifacas ir Marcijonas įsirengė bunkerį buvusio Tirkšlių viršaičio tvarte, o pamotė nešiodavo jiems valgį.
Kažkas apie slėptuvę pranešė stribams, šie nusivedę brolius prie Stulpo upelio, liepė jiems bėgti ir taip vieną po kito nušovė, o raporte informuodami, kad broliai priešinosi suimami ir buvo nušauti bandant pabėgti. Brolių žuvino data 1945 metų balandžio mėnuo.
Žuvusiųjų kūnai buvo slapta užkasti Tirkšlių žvyrduobėje, ir tik Atgimimo metais artimųjų rūpesčiu broliai perlaidoti miestelio kapinėse, o jų pirmoje Amžinojo poilsio vietoje liko koplytėlė, liudijanti, kad čia pusę amžiaus išgulėjo Lietuvos partizanai
Andrius LY3AB 73!
2019-09-12 d.
1944 m. pabaigoje mobilizuotas į sovietų armiją, iš ten 1944 m. pabaigoje pabėgo ir tapo partizanu. Jis 2007-03-02 pripažintas kariu savanoriu. LR krašto apsaugos ministro 2007-04-06 įsakymu jam suteiktas vyresniojo puskarininkio laipsnis, Leonas Šarapnickas, gyv. Medsėdžių k., Ylakių mstl., Mažeikių aps. Žiogo būrio partizanas, Kazimieras Tauryla, gyv. Ylakių mstl. Žiogo būrio partizanas, Aleksandra Taurylaitė-Jančauskienė, g. 1920-07-12, gyv. Medsėdžių k., Ylakių vlsč. Partizanavo nuo 1945 m. Partizano Igno Jančausko žmona ir partizano Kazimiero Taurylos duktė. Ji 2001-11-05 pripažinta kare savanore. Viena sužeista partizanė pasitraukė į Gailiškių k., Kazlauskų sodybą pagalbos. Priešai ten ją surado ir nušovė: Aleksandra Liubinovičiūtė-Jančiauskienė, g. 1911-03-25 Paluobės k., Ylakių vlsč., gyv. Medsėdžių k., Ylakių vlsč. Partizano Jono Jančausko žmona. Žiogo būrio partizanų ryšininkė ir rėmėja. Ji 2000-06-05 pripažinta laisvės kovų dalyve. Čekistai nušovė partizanų rėmėją ir sudegino jo sodybą, žuvo: Petras Laukineitis, gyv. Gailiškių k., Sedos vlsč., Mažeikių aps. Žiogo būrio partizanų rėmėjas. Visų žuvusių partizanų ir jų rėmėjų palaikai buvo nuvežti į Mažeikius ir išniekinti Turgaus aikštėje, vėliau sumesti į buvusį pelkėtą durpyną tarp dabartinių M. Daukšos ir Sedos gatvių. Partizanų užkasimo vietoje pastatytas daugiabučių namų kvartalas.
Planuoju būti Mažeikiuose šeštadienį iš ryto ir nuvykti į palaidojimo vietą.
Andrius LY3AB 73!
2019-09-01 d.
Bunkeris buvo įkurtas Milių kaime, Jonuškio miškelyje, apie 1,5 km nuo dabartinės Krakių gyvenvietės, patogioje vietoje – Ventos intako Kutulo upelio dešiniajame krante. Iš vienos pusės – kelias Mažeikiai–Viekšniai ir Ventos upė, iš kitos – Ubagynės ir Maigų miškai. Nuo vieškelio iki bunkerio buvo galima nueiti išdėstytais akmenimis, nepaliekant pėdsakų.
Bunkeryje gyveno Albertas Švažas-Vilius,Vanagas, Vilkas, gimęs 1918 m. Rekečių k., Lietuvos kariuomenės puskarininkis, tarnavęs inžineriniame batalione Radviliškyje. Jis 1944 m. organizavo savigynos būrį Viekšniuose. Tėvynės apsaugos rinktinės narys. Sedos mūšio dalyvis. Žemaičių legiono Platelių miškuose tiekimo skyriaus viršininkas. Nuo 1945 m. rudens Alkos rinktinės štabo narys.
Šį bunkerį radau tik su vietinių gyventojų pagalba.
Andrius LY3AB 73!
Šakių raj. Lekėčiai
2019-04-06
N 54“59.260‘ E 023“28.005‘
Ryšiai iš partizanų žūties vietos
Tai tėvų ir brolių takai... aikštelė didelė ir graži , sutvarkyta , degė dar viena žvakutė, matyt pastoviai lankoma ir prižiūrima. Stovi keletas prižiūrėtų paminklėlių, už jų sugriuvęs bunkeris aptvertas stop juosta. Viduje tamsu , nelankoma. Ant dviejų paminklų pavardės atsikartoja , gal būt statė skirtingi žmonės. Aplink ošia šimtametės eglės ,nuo kelio į Sirvydus tik 50 metrų į mišką iki bunkerio ir paminklų. Ant kelio stovi ženklas nuoroda į partizanų žūties vietą. Jei važiuojama nuo Kauno 140 keliu , kur susikerta kelias iš Lekėčių su 3805, pavažiavus link Šakių 300/400 metrų nuo sąnkryžos sukti į dešinę link Sirvydų, dar apie tiek pavažiavus prie kelio stovi ženklas.
Apie partizanų Julijono Būtėno – Stevė ir Petro Jurkšaičio – Beržas biografijas ir žūtį aprašyta šioje partizanų svetainėje naujienų skyrelyje.
Juozas LY2PY
Pirmoji ekspedicija Kasčiūnų kaime Juozo Jakavonio-Tigro sodyboje. 2018-11-10 d.
Adolfo Ramanausko-Vanago vadavietė
Radijo ryšiai iš partizano sodybos
Ant aukšto Merkio kranto, gražiame pušyne, įsikūrusi partizano Juozo Jakavonio-Tigro sodyba. Merkio upės šlaite bunkeris. Sodyba sutvarkyta, graži , įrengtas muziejus. Svetingi sodybos šeimininkai 2018-11-10 dieną leido padirbėti iš jų sodybos, užmezgant radijo ryšius su Lietuvos ir pasaulio radijo mėgėjais specialiu šaukiniu LY100LPT.
Kiekvieną šeštadienį, iš pat ryto radijo mėgėjai susirenka į savo ,,trafiką“- eteryje aptarti savo naujienas , varžybas , bangų sklidimą. Jau prieš šį ,,trafiką“ sodybos kieme buvo paruoštos dvi antenos ir dvi radijo mėgėjiškos radijo stotys. Nors lapkritys lietingas , bet diena pasitaikė nuostabi, be lietaus ir vėjo.
Ryšius užmegzti pradėjo Romualdas LY1SR , ir per palyginti trumpą laiko tarpą buvo užmegzti radijo ryšiai su 100 vien tik Lietuvos radijo mėgėjų. Toliau radijo ryšiai pasipylė aukštesniuose bangų diapazonuose su užsienio radijo mėgėjais. Dar keletas šimtų kontaktų ir ekspedicija aktyvavimą iš partizano sodybos baigia. Antros atsarginės radijo stoties neprireikė. Dėkingi sodybos šeimininkams už leidimą dirbti minėtą dieną ir žinoma karštą kavą. Oras netrukdė, technika negedo, darbas eteryje pranoko lūkesčius. Susikrovę savo aparatus ir padėkoję sodybos šeimininkams, išsiskirstėme .
Reikia dar paminėti, kad ekspediciją koordinavo diplomo menedžeris Romaldas LY1YY . Sulaukta padėkų iš Lietuvos ir užsienio radijo mėgėjų.
Tai tiek įspūdžių iš Adolfo Ramanausko-Vanago bunkerio, užmezgant radijo mėgėjiškus ryšius iš partizano Juozo Jakavonio-Tigro sodybos.
Juozas Kučiauskas
LY2PY
Kasčiūnai,tai kaimas Varėnos rajono vakarinėje dalyje,pamiškėje,gerokai nutolęs nuo pagrindinių kelių. Todėl ir dabar,pirmą kartą vykstantiems į partizano Juozo Jakavonio-Tigro sodybą, surasti bunkerio link vedantį miško keliuką, nėra taip lengva...Atvykus į sodybą pasitinka plėvesuojanti trispalvė vėliava. Name įrengtas muziejus, kuriame galima prisiliesti prie mūsų tautos istorijos.
Adolfo Ramanausko-Vanago vadavietė:
Bunkeris įrengtas sodybos teritorijoje, ant aukšto skardžio, netoli ūkinio pastato, ...o toli apačioje,tyliai neša vandenis Merkys. Dabar tai Dzūkijos nacionalinio parko teritorija.
2018 m. lapkričio mėn. 10 d., minint partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago metus, iš Dainavos apygardos štabo bunkerio vietos, eteryje buvo dirbama proginiu radijo mėgėjišku šaukiniu LY100LPT (Lietuvos partizanų takais).
Per keliatą valandų pravesta 327 radijo ryšio kontaktai, su Lietuvos ir užsienio radijo mėgėjais.
Viso užmegzti ryšiai su 35 pasaulio šalimis.
Romualdas Varnas
LY1SR 73!